Najstarsze ślady bytności człowieka na ziemi puńskiej sięgają 10 000 lat p. n. e. (schyłek paleolitu). Seniausi žmogaus gyvenimo pėdsakai šiame krašte siekia 10. 000 metus prieš m. e. (paleolito saulėlydį). Odnaleziono je w miejscowościach Wołyńce, Oszkinie, Wojponie i Szlinokiemie. Aptikta juos Valinčiuose, Ožkiniuose, Vaiponioje ir Šlynakiemyje. We wczesnym średniowieczu ziemie te stanowiły część Jaćwieży. Ankstyvaisiais viduramžiais šios žemės sudaro Jotvos dalį. Na ślady jaćwieckie wskazuje typ osadnictwa (osady otwarte) i góry zamkowe. Jotvingių pėdsakus rodo gyvenviečių tipai (atviros gyvenvietės) ir piliakalniai. Najciekawsza góra zamkowa znajduje się w miejscowości Jegliniec, oddalonej o 9 km od Puńska na północ. Įdomiausias yra 9 km nuo Punsko į šiaurę nutolęs Eglinės piliakalnis. Jaćwingów na początku XIII w. podbili krzyżacy, ale ich ziem nie byli w stanie zaludnić, dlatego też do XV w. porastała je puszcza. Jotvingius XIII a. pradžioje nukariavo kryžiuočiai. Tačiau šio krašto nepajėgta intensyviai apgyvendinti, todėl iki XV a. čia ošė miškai. Dopiero na początku XV w. pojawiają się tu nowi osadnicy. Tik XV a. pradžioje pradėta naujai šiame krašte kurtis. Nowymi gospodarzami ziemi puńskiej stali się Litwini wywodzący się znad Merecza i Puni. Naujieji krašto šeimininkai buvo lietuviai, kilę nuo Merkinės ir Punios. To oni miejscowe jezioro nazwali Punia, od którego później nazwę przejęła także osada. Jie čia tyvuliuojantį ežerą ir pavadino Punia, nuo kurio ir gyvenvietė gavo vardą. Leśniczy Stanisław Zaliwski w r. 1597 wzniósł w Puńsku kościół, erygowano tu również nową parafię. Girininkas Stanislovas Zalivskis 1597 metais pastatė Punske bažnyčią, ir čia buvo įsteigta parapija. W niedziele i święta odbywały się targi. Sekmadieniais ir švenčių dienomis Punske vykdavo turgūs. W r. 1597 w kancelarii Wielkiego Księstwa Litewskiego sporządzono dokument Zygmunta III, w którym m. in. zaznaczono, że na proboszcza parafii Puńsk może być powołany "nie tylko Litwin, ale i język litewski znający". 1597 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija išleido Žygimanto III dokumentą, kuriame, tarp kita ko, sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas “ne tiktai lietuvis, bet ir lietuvių kalbą mokantis”. Nie wiadomo dokładnie, kiedy Puńsk otrzymał prawa miejskie. Nėra išlikusių tikslių žinių, kada Punskas gavo miesto teises. Przypuszcza się, że nastąpiło to między rokiem 1597 a 1606, ponieważ w dokumentach z 1606 r. wspomina się już o mieszczanach puńskich, a w 1612 r. Puńsk jest nazywany miastem. Spėjama, kad tai įvyko tarp 1597 ir 1606 metų, nes jau 1606 metų dokumentai kalba apie Punsko miestelėnus, o 1612 metais Punskas vadinamas miestu. Brak jest dokładnych danych o historii osady. Trūksta tikslių žinių apie šios vietovės raidą. Z różnych szczątkowo zachowanych źródeł wiadomo jedynie, że w r. 1700 w Puńsku był szpital i szkoła. Iš įvairių istorinių nuotrupų surandame, kad 1700 metais Punskas turėjo ligoninę ir mokyklą. Jednak miejscowość ta, oddalona od większych ośrodków ekonomicznych, położona z dala od ważniejszych dróg nigdy nie rozwinęła się w większy ośrodek miejski. Tačiau ši vietovė, nutolusi nuo didesnių ekonominių centrų ir esanti nuošaliau nuo svarbesnių kelių, neišaugo į didesnį miestą. W 1795 r. Puńsk liczył 583, a w 1827 r. - 748 mieszkańców. Antai 1795 metais čia gyveno 583, o 1827-aisiais - 748 žmonės. Prawa miejskie utracił w 1852 r. Todėl 1852-aisiais Punskas prarado miesto teises. Parafię Puńsk w 1781 r. zamieszkiwało 8849 osób, a w sto lat później - 12 000. Punsko parapijoje 1781 metais gyveno 8849 žmonės, o po šimto metų - 12000. W r. 1910 - po utworzeniu nowych parafii w Smolanach i Becejłach i przyłączeniu do nich części spolonizowanych wsi z obrzeży parafii Puńsk - pozostały w niej 74 wsie z 7044 parafianami. Atskyrus nuo Punsko parapijos aplenkėjusius jos pakraščius ir įsteigus jiems atskiras parapijas Smalėnuose ir Beceiluose 1910 metais joje liko 74 kaimai su 7044 parapijiečiais. Duże znaczenie dla rozwoju historii tych ziem miał dwór sejwejski. W czasach Wielkiego Księstwa Litewskiego Sejwy były centrum starostwa sejwejskiego i wiżajnskiego. Svarbų vaidmenį šio krašto istorijoje vaidino Seivų dvaras, kuriame Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais buvo Seivų ir Vižainio seniūnijos. Ziemia puńska od w. XV do 1795 r. należała do Wielkiego Księstwa Litewskiego. Šis kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po I wojnie światowej Litwini puńscy opowiedzieli się za przynależnością tych ziem do odrodzonego i niezależnego państwa litewskiego. Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių gyvenamos Punsko apylinkės gyventojai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Posłem mieszkańców ziemi puńskiej na konferencję wileńską w r. 1917 był ks. dziekan Motiejus Simonaitis, którego szczątki spoczywają na puńskim cmentarzu. Šio krašto pasiuntiniu Vilniaus konferencijoje 1917 metais buvo Punsko kapinėse palaidotas kun. dekanas Motiejus Simonaitis. Pierwszym wójtem gminy Puńsk był Petras Pacenka. Pirmasis Punsko valsčiaus viršaitis buvo Petras Pacenka. Od r. 1920 Puńsk i jego okolice wchodzą w skład państwa polskiego. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje. Przed II wojną światową istniała tu działalność amatorska, funkcjonowały oddziały Towarzystwa im. św. Kazimierza. Prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė čia lietuvių saviveikla, dirbo Šv. Kazimiero draugijos skyriai. W okresie międzywojennym w Puńsku działała spółdzielnia litewska "Talka", ale większość handlu była skupiona w rękach Żydów. Tarpukario metais Punske veikė lietuvių kooperatyvas “Talka”, bet žymioji prekybos dalis ir verslas buvo žydų rankose. Żydzi stanowili także większość mieszkańców Puńska, jednak w wyniku działań wojennych II wojny światowej zostali oni rozproszeni. Žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą. Antrojo pasaulinio karo audros išblaškė Punsko žydus. O ich bytności świadczy znajdujący się w pobliżu Puńska cmentarz żydowski. Šiandien juos čia buvus rodo netoli Punsko esančios kapinės. Puńsk i okolice zamieszkiwali także Niemcy. Punsko krašte gyveno taip pat ir vokiečių. Ich cmentarze zachowały się w Puńsku i we wsi Poluńce. Jų kapinės išlikusios Punske ir Paliūnų kaime.